Lenkijos naujienų portalas „naTemat“ paskelbė naujausių sezoninių prognozių apžvalgą, parengtą remiantis meteorologijos portalo „Severe Weather Europe“ analize.
Joje nagrinėjamas tikėtinas sniego pasiskirstymas Europoje 2026–2027 metų žiemą. Prognozėse išryškėja dideli regioniniai skirtumai – vienur sniego gali būti gerokai mažiau nei daugiametis vidurkis, kitur jo kiekis gali viršyti įprastas reikšmes.
Meteorologai atkreipia dėmesį, kad artėjančios žiemos scenarijus dar gali keistis, nes ilgalaikės prognozės nėra tokios tikslios kaip artimiausių dienų orų prognozės.
Sniego žemėlapis rodo netikėtus skirtumus
Spalio mėnesį analizuoti ECMWF modelio duomenys leidžia manyti, kad didžiojoje Europos dalyje artėjančią žiemą sniego kiekis gali būti mažesnis už daugiametę normą.
Tačiau Lenkijoje prognozuojamas nevienodas sniego pasiskirstymas.
Pagal „Severe Weather Europe“ aptartą scenarijų, daugiau sniego nei įprastai gali sulaukti šiaurės rytiniai ir centriniai Lenkijos regionai.
Tarp tokių vietovių minimos Varšuvos, Lodzės ir Suvalkų apylinkės.
Tuo metu Vakarų Pamaryje ir Karpatų regione modeliai rodo galimą sniego deficitą.
Svarbu tai, kad prognozuojamas sniego kiekio nuokrypis nuo daugiametės normos nėra tas pats, kas absoliutus sniego kiekis.
Pavyzdžiui, kalnuose net ir esant neigiamam nuokrypiui sniego gali iškristi daugiau nei žemumose, kuriose prognozuojamas teigiamas nuokrypis.
Gruodis gali būti neįprastai ramus
Ilgalaikėse prognozėse išryškėja ir galimas žiemos eigos scenarijus.
Remiantis lenkų portalo pateikta analize, 2026 metų gruodį didelėje Lenkijos dalyje sniego gali būti mažiau nei įprastai.
Tai reikštų, kad pirmasis žiemos mėnuo nebūtinai pasižymės ilgai išsilaikančia sniego danga.
Kai kuriose vietovėse sniegas gali iškristi tik trumpam ir greitai ištirpti.
Tačiau net ir esant mažesniam bendram sniego kiekiui, pavieniai intensyvūs snygiai išlieka galimi.
Sezoninės prognozės negali tiksliai nustatyti, kurią gruodžio dieną prasidės snygis ar kiek centimetrų sniego iškris konkrečiame mieste.
Sausį situacija gali pasikeisti
2027 metų sausį prognozuojamas galimas sniego kiekio didėjimas.
Pagal aptariamą scenarijų, šaltų oro masių įsiveržimai ir palankesnės sąlygos krituliams gali lemti dažnesnius snygius kai kuriuose Vidurio ir Rytų Europos regionuose.
Lenkijos centrinėje ir šiaurės rytinėje dalyje sniego gali būti daugiau nei gruodį.
Vis dėlto sniego dangos susidarymas priklausys ne vien nuo kritulių kiekio, bet ir nuo oro temperatūros.
Jeigu temperatūra dažnai svyruos apie nulį, sniegą gali keisti lietus, o susidariusi sniego danga – greitai tirpti.
Todėl gausesni krituliai savaime dar nereiškia, kad visą mėnesį laikysis stora sniego danga.
Vasaris gali tapti sniegingiausiu žiemos mėnesiu
Lenkijos portalo apžvelgtoje prognozėje išskiriamas 2027 metų vasaris.
Pagal šį scenarijų, paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį kai kuriuose regionuose sniego gali iškristi daugiausia.
Tai reikštų, kad ryškesni žiemiški orai gali pasirodyti jau antroje sezono pusėje.
Tačiau tokia prognozė dar nereiškia, kad vasarį visoje Europoje vyraus stiprūs šalčiai ar nuolatinis snygis.
Sniego kiekis ir oro temperatūra yra susiję, tačiau ne visada kinta vienodai.
Kartais didžiausi snygiai pasitaiko būtent tada, kai į regioną atkeliauja drėgnos oro masės, o temperatūra laikosi netoli nulio.
Ką naujausia prognozė reiškia Lietuvai?
Lietuvai svarbi tai, kad didesnio nei įprastai sniego kiekio zona Lenkijos prognozėse apima ir Suvalkų apylinkes, esančias netoli Lietuvos sienos.
Tai gali būti signalas, kad kai kuriais artėjančios žiemos laikotarpiais žiemiškiems orams palankios sąlygos galėtų susidaryti ir mūsų regione.
Vis dėlto vien pagal Lenkijos sniego žemėlapį negalima patikimai nustatyti, kiek sniego iškris Lietuvoje.
Tam reikėtų atskirai įvertinti sezoninių modelių duomenis Lietuvos teritorijai.
Net ir nedideli atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali lemti, kad vienoje Baltijos regiono dalyje gausiai snigs, o kitoje tuo pačiu metu vyraus lietus arba mišrūs krituliai.
Todėl šiuo metu būtų per anksti tvirtinti, kad 2026–2027 metų žiema Lietuvoje bus ypač snieginga.
Taip pat nėra pagrindo garantuoti, kad didžiausi snygiai mūsų šalyje prasidės būtent sausį ar vasarį.
Žiemos prognozes gali pakeisti El Ninjo
Meteorologai taip pat stebi Ramiajame vandenyne vykstančius klimato procesus, kurie gali turėti įtakos atmosferos cirkuliacijai įvairiuose pasaulio regionuose.
Vienas tokių reiškinių – El Ninjo (El Niño).
Jis susijęs su neįprastu centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršinio vandens atšilimu.
Šis reiškinys gali paveikti atmosferos cirkuliaciją ir kritulių pasiskirstymą, tačiau jo poveikis Europos žiemoms nėra toks tiesioginis ir vienareikšmis kaip kai kuriuose kituose pasaulio regionuose.
Todėl net ir stiprus El Ninjo savaime neleidžia patikimai prognozuoti, ar Lietuvoje bus šalta, šilta, snieginga ar lietinga žiema.
Artėjant gruodžiui, meteorologiniai modeliai bus atnaujinami, o galimi žiemos scenarijai – tikslinami.
Kada paaiškės tikslesnė prognozė?
Spalį paskelbtos sezoninės prognozės pirmiausia parodo bendras tendencijas, o ne konkrečius būsimus orų įvykius.
Jų patikimumas mažėja ilgėjant prognozuojamam laikotarpiui, ypač kalbant apie sniego kiekį ir jo pasiskirstymą atskiruose miestuose.
Daug tikslesnės prognozės apie konkrečius snygius, šalčius ir sniego dangos storį bus prieinamos likus kelioms dienoms iki atitinkamų orų pokyčių.
Kol kas naujausi modelių duomenys leidžia svarstyti apie galimai mažiau sniegingą žiemos pradžią didelėje Europos dalyje ir didesnę sniego tikimybę kai kuriuose Vidurio bei Rytų Europos regionuose sausį ir vasarį.
Tačiau ar toks scenarijus išsipildys Lietuvoje, paaiškės tik artėjant žiemai.
Šaltiniai – „naTemat“, „Severe Weather Europe“, ECMWF sezoninių prognozių apžvalga.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
